Muzika, nemokama muzika, dainos, dainu, zodziai, parsisiusti, MP3

Psichologinis muzikos poveikis žmogaus fizinei ir emocinei būklei

Kokį poveikį daro muzika žmogaus sveikatai, psichikai, socialiniam elgesiui? Rusų mokslininkas E.Ciolkovskis rašė: „Muzika galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas – nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, ji privalo būti specialistų valdžioje.” Kas yra muzikos terapija ir kodėl ji tokia svarbi ne tik sveikiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems pacientams? Pasirodo, muzikos įtaka didžiulė ne tik mūsų mintims, idėjoms, bet ir sveikatai…
Kaip teigia mokslininkai, apie 98% žmogaus kūno sutampa su beždžione. Kas gi tuomet skiria žmogų nuo gyvūnų? Tai gebėjimas savo elgesį sąmoningai keisti. Taip pat unikalus kultūrinis išsivystymas. Rūpinimasis vienas kitu, gebėjimas juokauti, muzikuoti. Žmogaus gyvenimo būdas pasižymi gausa jausmų ir poreikių kuriuos gali valdyti. Garsus psichoanalitikas A. Maslovas, sukūręs žmogaus poreikių piramidę, teigė, jog piramidės viršūnę sudaro savęs realizavimas ir saviraiškos poreikiai. Žmogaus fiziologiniai poreikiai: troškulys, alkis- piramidės apačioje. Jei aukščiausieji žmogaus poreikiai nėra įgyvendinami, žmogų užplūsta neigiamos emocijos, jausmai. Jei yra žinomos sunkios emocinės būklės priežastys, galima jas įveikti terapijos pagalba. Tačiau paprastai priežastis slypi nerime, sukeliančiame žmogui daug problemų.

Muzika emocionaliai veikia žmogų. Paprastai jis net juda muzikaliai, ritmiškai. Žmogaus ritminiai veiksmai siejami su tam tikromis sekomis, kurios sąlyginai gali būti suprantamos kaip melodija. Tai prigimtinė žmogaus savybė. „Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuojamas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda žmogui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą” (Bruscia).

Tai gydymo ir reabilitacijos metodas, rekomenduojamas ne tik skubantiems, įtampą patiriantiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems ligoniams. Muzikos terapija skirta imunitetui stiprinti, kvėpavimo sistemos veiklai normalizuoti, nuovargiui šalinti bei darbingumui grąžinti. Ši terapija taip pat taikoma sergantiesiems širdies ir kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamosios sistemos ligomis, nuovargiui, nemigai bei depresijai gydyti. Taip pat jau žinoma, kad net komos būklės ar sunkias galvos traumas patyrę ligoniai suvokia informaciją, kuri pateikiama muzikos forma. Tik dabar pradedama suprasti, kad muzikos kalba gali pasiekti smegenų gelmes. Anot Novalio, ,,Kiekvienai ligai egzistuoja muzikinė mikstūra. Kuo gydymas trumpesnis ir išbaigtesnis, tuo didesnis gydytojo talentas”

Istoriškai muzikos terapija pradėta taikyti jau gana seniai, ją taikė žmonėms su emocine ir proto negalia. Ši terapija pirmą kartą paminėta 1914m. B.Rusho veikale ,,Įžanginis esė apie muzikos įtaką gydant ligas“ 1918m. Kolumbijos universitetas pasiūlė pirmąjį muzikos terapijos kursą. Muzikos klausymasis išplito vaikų ligoninėse, skausmui malšinti dantų taisymo ir chirurginių procedūrų metu. Taip pat šia terapija pradėta gydyti alzhaimeris, autizmas, artritas, depresija, migrena. terapija. 1997 m. Lietuvoje įkurta ugdomosios muzikos terapijos asociacija, rengianti seminarus. Šiandien praktiškai kiekviena sanatorija ar poilsio centrai turi muzikos terapijos kabinetus.

Muzikos naudojimas gydymo tikslu aktualus todėl, kad ji gali keisti pagrindinių nervų sistemos procesų intensyvumą, stimuliuoti fiziologines funkcijas. Muzikos terapija taip pat gali būti vaistas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonėms. Ji padeda atsiverti, suvokti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Emocinio sutrikimo atveju gydomoji muzika pacientą pažadina būti atviresnį; esant psichiniam sutrikimui, muzika gali padėti išmokti elementarių sąvokų.

Gydymas parenkamas pagal konkrečius pacientų poreikius, įskaitant dainavimą, šokį, plojimo, perkusijos žaidimus, grojimą muzikos instrumentais bei muzikos klausymąsi. Muzikos klausymasis yra puikus saviraiškos būdas, darbas su savimi. Muzikos terapijoj taip pat naudojama improvizacija. Improvizuodamas žmogus išlaisvina save emociškai, lavina fantaziją. Pagrindinis improvizacijos uždavinys- kontaktas su žmogumi, bendravimas be žodžių, žmogaus atsiskleidimas, suvokiant save patį. Muzikos garsai padeda žmogui atsiverti, išreikšti savo mintis, pamatyti garsus spalvomis.
Muzikos terapija yra svarbi ir psichiatrijoje, siekiant pagelbėti pacientams spręsti jų psichologines problemas. Darbo su psichikos ligoniais metodikos remiasi V.L.Levi, J.Alvin, I.M.Altshuler požiūriu, kad muzikos terapija – tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti” nuo kankinančių ir nemalonių afektų, pažinti bei išreikšti save. Muzikologas K. Ringeris mano, kad psichoterapijai tinka tik klasikinė muzika. Jis kategoriškai atmeta šiuolaikinę populiariąją ir roko muziką, įrodydamas, kad klasikos ir liaudies melodijų harmonija teigiamai veikia žmogaus psichiką. D. Kempbelas teigia, kad ypatinga yra V.A.Mocarto muzika: ne lėta ir ne greita, lengva, neįkyri ir nuostabiai paprasta. Šį muzikinį fenomeną mokslininkai pavadino „Mocarto efektu”. D.Kempbelo knyga „Mocarto muzikos poveikis“ pasakoja apie transformuojančias muzikos galias, darančias poveikį sveikatai bei lavinimui. D.Kempbelas tyrinėjo psichologinį garso ir proto funkcijų ryšį. Knygoje „Mocarto muzikos poveikis” autorius pateikia daug pavyzdžių iš paprastų žmonių gyvenimo bei remiasi gydytojų, psichologų, muzikos terapijos specialistų ataskaitomis apie Mocarto muzikos terapinį poveikį.

Žmogų teigiamai veikia aukšto dažnio garsai, nes jie stimuliuoja smegenų veiklą- tai giesmės, maldos, vaikų dainos, grigališki choralai, Tibeto vienuolių, indų, mongolų giesmės. Dažnai nesąmoningai žmogus skleidžia garsus (atodūsiai, rauda, juokas). Juk jei užsigauni ir tyli- skauda labiau. Tą patį galima pasakyti ir apie emocinius skausmus. Dejonės, rauda- efektyvi skausmo malšinimo priemonė. Senovės Graikijos, Indijos, Tibeto, Egipto mistikai suprato muzikos poveikį žmogaus sveikatai. Iš klasikos kūrinių specialistai sudarė muzikos kompozicijas, kurios padeda gydyti žmogų ir atstatyti jo organizmą.

Pati muzikos išraiška turi tris priemones: balsą, kūną, instrumentą. Visos šios priemonės yra naudojamos muzikos terapijai, suteikiant žmogui tik gerus išgyvenimus. Žmogaus ligos sukuria sienas, o muzikos terapija padeda jas įveikti.
Tai mokslas apjungiantis psichologiją, sociologiją, muzikos filosofiją ir mediciną..

Pagrindiniai muzikos terapijos tikslai:

Užmegzti kontaktą su žmogumi.
Kuo plačiau jį įtraukti į muzikinę veiklą.
Padėti žmogui atsiskleisti ir vystytis, pasirenkant tinkamą gyvenimo problemos sprendimą.

Biblijoje rašoma apie Sauliaus išgijimą: „Ir kada piktoji dvasia būdavo ant Sauliaus, tuomet Dovydas, paėmęs lyrą grojo, linksmiau ir geriau darėsi Sauliui ir piktoji dvasia traukėsi nuo jo“. Anot Platono, auklėjimas muzika naudinga dėl to, kad „harmonija ir ritmas prasiskverbia į pačias dvasios gelmes ir ją užvaldo, moko orumo, bei oraus elgesio“. Panašiai kaip sporto pratimai formuoja kūną, taip muzika veikia žmogaus sielos būseną. Aristotelis mini tris muzikos rūšis-„etinę“- skirtą auklėti, „praktinę“ ir „entuziastinę“. Aristotelis tvirtino, kad muziką reikia naudoti atsipalaidavimui, dvasiniam apsivalymui.

Šiuolaikinė psichologija pripažįsta muzikos jėgą, kuri įtakoja pasąmonę. Psichomotorikų tyrimai įrodė, kad muzika veikia žmogaus vegetatyvinę sistemą. Jau daugybę amžių kultūrinis gyvenimas yra tvirta žmogaus dalis. Kiekvienos istorinės epochos kultūra turi savo specifiką.

Grigališkas choralas- įtampai sumažinti
Baroko muzika- Bacho, Hendelio kūriniai sukuria saugumo jausmą, išmoko tvarkos.
Klasikinė- J. Haidno, V. A. Mocarto muzika skatina dėmesingumą, atmintį, erdvės suvokimą.
Romantinė- F. Šuberto, R. Šumano, P. Čaikovskio, F. Šopeno muzika skatina meilę, moko užjausti.
Impresionistinė- K. Debiucy, M. Ravelio- sukelia svajingus vaizdinius, atpalaiduoja kūrybiškumą.
Džiazas, regis, soulas sukelia džiaugsmą, sąmojį.
Bigbendas, pop muzika skatina gerą savijautą ir emocijas.
Religinė sakralinė muzika moko dvasiškai susikaupti ir ramybės.

Milžinišką poveikį muzika daro vaikams. Vaikui augant muzika gali paskatinti jo socialinius ir mokslinius įgūdžius, atspindėti jo pusiau suvokiamas emocijas ir išmokyti reikšti savo jausmus. Muzikavimas su kitais sustiprins vaiko ryšius su šeima, bendruomene, supažindins su tautos kultūros paveldu. Muzika kalba savo kalba, kurią vaikai nesąmoningai suvokia. Ji įtraukia vaikus, kviesdama juos derinti tonus, prijungti žodžius., judėti pagal jos ritmą ir išreikšti visą jos emocijų, bei harmonijos grožį ir gilumą. Šveicarų mokslininkai įrodė, kad muzikuojantys vaikai yra didesnės motyvacijos, ugdomas tolerancijos ir atsakomybės jausmas. Reikėtų pabandyti žmoguje prižadinti vaikišką smalsumą, pajusti džiaugsmą, sukeliamą muzikos, nesiekiant materialinės naudos.

Anot D. Kempbelo ,,Muzika gali akimirksniu pakylėti sielą, pažadinti maldos, užuojautos ir meilės dvasią. Ji skaistina protą ir, kaip žinoma nuo seno, daro mus nuovokesnius . Muzika yra šventa vieta- didinga katedra, kurioje įmanu patirt visatos šlovę, ir kartu mažytis būstas, toks kuklus ir asmeniškas, niekas negali įminti jo mįslių iki galo. Vis dėlto ,muzika yra šis tas daugiau, dangaus ir žemės, bangų ir audrų garsai, traukinio bildesys tolumoje ir dailidės plaktukų dūžių aidas. Kiekvieną gyvenimo akimirką- nuo pirmojo klyksmo iki mirties atodūsio, nuo širdies tvinksnių iki vaizduotės polėkių ,- mus gaubia garsas ir virpesys. Tai yra pirmykštė kūrinijos kvėptis, angelų ir atomų kalba, medžiaga, iš kurios galiausiai lipdomas gyvenimas ir svajos, sielos ir žvaigždės..“

MuzikosPasaulis.LT informacija. Kopijuoti ir platinti griežtai draudžiama.

Naudota literatūra:
V. Aleksienė – ,,Muzikos terapijos raida Lietuvoje“(2007)
O. Bulvinaitė- ,,Muzika kaip gydymo būdas“(2001)
I. Morkūnaitė- ,,Muzika tolygi medikamentams“(2007)
D. Campbell- ,,Mocarto muzikos poveikis“(2005)

Raktažodžiai: kas yra muzikos terapija, metodinis straipsnis apie muzika, muzika, muzikos terapija, muzikos terapijos budai, muzikos terapijos nauda, muzikos terapijos principai, muzikos terapijos rezultatai, straipsniai apie muzika, straipsnis apie muzika, straipsnis apie muzikos terapija