Marc Live: "Europoje žmonės tebėra išalkę Hip-Hop'o"

Marc Live scenoje jau daugiau nei 10 metų. Per tą laiką jis dirbo daugybėje projektų - Ultramagnetic MC's, Raw Breed, Analog Brothers, KHM ir kt. - ir įrašė daugybę albumų, tačiau nė vienas jų nebuvo solo. Tik šių metų balandžio pradžioje Europą pasiekė "Validation: Episode Two - Attack of the Grunge" - albumas, kurį iš tiesų galima vadinti Hip-Hop'o įrašų, skirtingai, nei daugelį šiandieninių komercinių albumų. Marc Live yra underground'o veikėjas su žvaigždės statusu. Jis pats kuria muziką, pats repuoja ir netgi bando užsiimti prodiusavimu. Pastaruoju jį dažnai galima pamatyti koncertuojantį Europoje, kur, pasak jo, žmonės tebėra išalkę Hip-Hop'o. Toje pačioje Europoje gyvename ir mes, tai gal ir mums metas išalkti? Marc Live būtų visai nebloga pradžia...prancūzų internetinė svetainė Hip-HopCore.net pateikia interviu siu šiuo Hip-Hop'o veteranu.

Hip-Hop Core: Deja daugelis jaunųjų Hip-Hop'o gerbėjų nieko nežino apie tave. Tai gal galėtum visiems prisistatyti?

Marc Live: Taip. Esu trys viename - MC, didžėjus ir prodiuseris, buvęs trijulės Raw Breed narys, Kool Keith (buvęs Ultramagnetic MC's narys, legendinis Bronkso reperis) pusbrolis ir ilgametis Ice-T (Vienas gangsta repo pradininkų, ir trumpinio O.G. išradėjas). partneris.

HHC: O dabar grįžkime į praeitį. Trumpai papasakok apie savo karjeros pradžią ir apie Raw Breed atsiradimą.

M: Aš pradėjau 1991-aisiais, kai mano demo kasetė atsidūrė Kool Keith rankose. Raw Breed susikūrė 1992-aisiais, o kitais metais aš, Nick'as Swift'as ir Alexander The Great pasirašėme kontraktą su BDP prodiuseriais D-Square ir Sydney Mills'u.

HHC: Tais 1993-aisiais jūs įrašėte ir išleidote pirmąjį albumą "Lune Tunz", kuris buvo įdomus vien jau viršelio išvaizda. Ko siekėte, kurdami tą albumą?

M: Išskirtinumo. Mes norėjome būti kitokie, nei daugelis, sukurti kažką naujo ir neįprasto, kartu pašėlusio ir žaismingo.

HHC: Kokie buvo jūsų ryšiai su legendiniu Jam Master Jay?

M: Jay buvo mūsų grupės vadybininkas apie 6 mėnesius ir tai be abejo buvo patys įsimintiniausi 6 mėnesiai visų mūsų gyvenime. Mes turėjome galimybę bendrauti su aukščiausio lygio žvaigždėmis iš "Def Jam Records" - Method Man, Onyx. Jaučiausi taip, lyg tai būtu didžiausias mano pasiekimas. Žinote, turėti tokį vadybininką, kaip Jam Master Jay, ne kiekvienas gali, o mums pasisekė. Po to, kai jis išvyko į gastroles su Snoop Dogg, Dr. Dre ir Onyx, mes supratome, kad netapsime "JMJ Records" nariais. Jis buvo labai užsiėmęs kitais savo atlikėjais, o mums reikėjo su juo dirbti kasdien. Kai sužinojome, kad jį nušovė, jausmas buvo siaubingas. Tai iš tiesų buvo tragiškas įvykis

HHC: Kaip susipažinai su Ice-T ir kitais Rhyme Syndicate nariais?

M: Su Ice-T ir jo vadybininku susipažinau vieno koncerto metu Niujorke. Apie jį buvau susidaręs kategorišką nuomonę - "the realest nigga alive!". Mes nufilmavome "Rabbit Stew" vaizdo klipą ir toliau viskas ėjosi kaip per sviestą. Jis pasikvietė mane dirbti kartu.

HHC: Ši pažintis tau ir tavo grupei buvo labai naudinga, nes jūs pagaliau tapote profesionaliais muzikantais. Pasirašę kontraktą su "Warner Brothers", jūs išleidote puikiai kritikų įvertintą albumą "Blood, Sweat & Tears" (1997m.). Kokie buvo to albumo tikslai?

M: Pademonstruoti Hip-Hop'o muzikos įvairovę. Mes norėjome būti skirtingi, nei kitos grupės, ir tai mums pavyko.

HHC: Kada nutrūko Raw Breed karjera?

M: Mes išsiskyrėme 1997-ųjų pabaigoje, kai netekome kontrakto su "Warner". Tada nusprendėme eiti skirtingais keliais. Aš vėl susivienijau su Kool Keith ir mes prisijungėme prie Ice-T komandos.

HHC: Nors Raw Breed era tęsėsi neilgai, tačiau jūsų muzika ilgai bus nepamiršta. Kaip tu vertini Raw Breed palikimą Hip-Hop'o muzikai?

M: Vertinu aukščiausiais balais, nes mes pradėjome 1992-ųjų pradžioje, dar prieš tai, kai daugelis nė neįsivaizdavo tokios muzikos, kokią girdi šiandien. Mes kūrėme ne tik pašėlusią muziką, bet ir pašėlusius video klipus, kaip Wu-Tang Clan ir Onyx.

HHC: Ilgus metus tau teko dirbti ne tik nepriklausomuose leibluose, bet ir didžiosiose kompanijose. Kokie esminiai darbo skirtumai ten ir ten?

M: Didieji labiau rūpinasi įrašų prekyba ir nešamu pelnu, nepriklausomi svarbiausiu dalyku laiko kokybę. Didieji yra pop muzikos atstovybės, nepriklausomi - pogrindinės. Tai reiškia, kad atlikėjai turi laisvę kurti, laisvę kalbėti ir t.t. Jokios politikos, tik kūrybingumo propagavimas ir saviraiška. Dėl to man visada maloniau dirbti savarankiško leiblo studijoje.

HHC: Kodėl po Raw Breed išsiskirstymo tu pasirinkai būtent savo pusbrolį Kool Keith?

M: Tai jis mane pasirinko. Jis paprašė manęs kurti beat'us jo freestyle'ams ir tapti jo didžėjumi scenoje. Kool manė, kad mano muzika labai energinga ir būtent tokia, kurios reikia publikai užvesti. Taigi aš sutikau, nes tai buvo geriausia, ką galėjau gauti - buvimą vienoje scenoje su legendiniu Kool Keith. Be to aš jam buvau skolingas.

HHC: O kada kilo Analog Brothers idėja ir dėl ko jūs pasirinkote būtent futuristinių sąvadautojų įvaizdį?

M: Grupės pavadinimą sugalvojo Keith'as, o keistas įvaizdis atsirado Ice-T dėka. Gangsta repo klasikoje "I'm Your Pusher" jis pavadino save sąvadautojų karaliumi ir tai pritraukė milžinišką dėmesį. Mes nusprendėme tai atgaivinti tik naujovišku būdu. 2000-aisiais mes išleidome albumą "Pimp to Eat". Tai vėl buvo kažkas neįprasto ir išskirtinio. Mes esame tarsi užstrigę laike, kažkur praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai Hip-Hop'o muzika buvo pilna idėjų.

HHC: Kada ir kodėl suformavai grupę KHM su Kool Keith ir prodiuseriu H-Bomb?

M: Tai įvyko 2001-aisiais, kai H ir Keith'as panoro bendradarbiauti. Aš pritariau idėjai ir netrukus ne tik įrašinėjome albumą, bet ir koncertavome.

HHC: Per tuos keletą metų tavo muzika labai pasikeitė. Ji tapo labiau elektroninė, mažiau gyva. Kas paskatino pereiti prie tokio sintetinio stiliaus?

M: Pasikeitusi klausytojų karta ir naujos technologijos. Kompiuteriai leidžia labiau valdyti muziką, tu gali prasiskverbti ten, kur iki šiol negalėjai. Keith'as leido man suprasti, kad laikai keičiasi ir publikai reikia naujoviško skambesio.

HHC: Kai tu repuoji su Keith'u ir Jacky Jasper'u, išryškėja skirtingi jūsų stiliai. Tu esi energingesnis, įsiutęs ir pakvaišęs, o jie labiau susikaupę, abstraktūs ir sudėtingi. Tai gana įdomus mišinys. Tačiau ar tai jūsų sugalvotas, ar natūralus mišinys?

M: Taip, tai įvyko savaime. Mano įkvėpėjai buvo BDP, Redman, Rakim, todėl aš visada buvau labiau tiesmukiškas, gatvių stiliaus reperis, o jie labiau stengiasi kalbėti metaforomis.

HHC: Tu visiems įrodei, kad esi puikus prodiuseris. Ar šį darbą mėgsti labiau, nei repavimą?

M: Taip, man patinka būti nuošaliau ir tuo pačiu vadovauti paradui. Ugdyti talentus ir žiūrėti, kaip jie kyla karjeros laipteliais, yra puikus dalykas, kaip ir auginti vaikus. Repavimas yra geras užsiėmimas, bet būsimų žvaigždžių prodiusavimas dar geresnis.

HHC: Iš pradžių tu buvai Marc Rippin', po to Mark Moog. Kodėl taip dažnai keiti vardus?

M: Manau, kad permainos visada yra gerai, nes tai padeda nepasenti publikos akyse. Tai taip pat leidžia skirstyti kuriamą muziką į laikotarpius, tu gali lengviau atsiriboti nuo senesnės kūrybos.

HHC: Prancūzijoje tu susipažinai su DJ Junkaz Lou ir Junkadelic Zikmu. Kaip tai įvyko?

M: Su Junkadelic susitikau per atsitiktinumą. Jie buvo olandijoje tuo metu, kai ten koncertavo Kool Keith. Jie paliko savo vizitinę su pasiūlymu dirbti kartu Europoje. Netrukus mes susitikome. Tai neeilinis įvykis man, nes Junkadelic Zikmu yra garsi didžėjų komanda. Jie myli muziką ir sunkiai dirba Hip-Hop'o labui. Jų nario Junkaz Lou beat'ai yra neprilygstami, jis galėtu praturtėti Valstijose.

HHC: O dabar pakalbėkime apie tavo albumą "Validation", kuris pasirodė šių metų pavasarį. Ką gali pasakyti apie savo solo debiutą, ko gerbėjai turėtų tikėtis iš jo?

M: Tai labai ilgai brandintas kietas albumas su aštria muzika. Prie jo kūrimo prisidėjo Kutmasta Kurt, Ice-T, Kool Keith ir kiti, o išleido "Junkadelic Records". Esu labai patenkintas šiuo savo darbu, nes jis man primena senus gerus laikus, kai kiekvienas Hip-Hop'o albumas turėjo temą ir prasmę. Dabar reperis įrašo 10 "gabalų", kurių viename R. Kelly priedainis, kitame Neptunes muzika ir komercinė sėkmė garantuota, tačiau tuo viskas ir baigiasi. Prisiminkime N.W.A. laikus, kai kiekvienas grupės albumas nukeldavo į Komptono gatves, o Ice-T žodžiai leisdavo įsivaizduoti "Originalaus Gangsterio" kasdienybę. Štai koks buvo mano tikslas - bent iš dalies sugrąžinti tuos laikus.

HHC: Kokios muzikos dažniausiai klausai, kai turi laisvo laiko?

M: Klausau visko, nuo Floetry, senųjų Michael'o Jackson'o įrašų, didžiausių Ice-T hitų ir Ultramagnetic MC's klasikos, iki The Doors ir Stoned Temple roko.

HHC: Pabaigoje norėčiau užduoti bendresnį klausimą. Ką manai apie dabartinę pogrindinio Hip-Hop'o padėtį?

M: Galiu pasakyti, kad šiandien ji geriausia Europoje, nes čia žmonės gyvena praėjusio dešimtmečio JAV Hip-Hop'o dvasia. Jie yra išalkę tikro, nepagražinto, gryno Hip-Hop'o, kokį galima buvo rasti Niujorko gatvėse. Europiečiams tai ne muzika, tai menas, kurį jie be galo vertina ir eina dėl jo iš proto. JAV yra viskas kitaip, visi miršta dėl kiekvieno naujoko, kuris gražiai atrodo televizoriaus ekrane arba vaidina gangsterį, o Hip-Hop'as nėra jo atstovaujama kultūra. Muzika praranda savo vertę, nauji reperiai netobulėja, prodiuseriai degraduoja. Vyksta Jay-Z plagijavimas ir tai mane liūdina. Galbūt kas nors pasikeis, bet kolkas JAV Hip-Hop'as išsigimsta.

HHC: Ką gi, ačiū už interviu, tikiuosi pamatyti tave šią vasarą Europoje.

Marc Live albumas "Validation: Episode Two - Attack of the Grunge" šiuo metu prekyboje.


   

Facebook comments