Naujame Music.lt projekte "Muzika be rėmų" - šveicarų džiazo genijaus eksperimentai

Music.lt ir Vilniaus „Rūdninkų knygynas“ pristato naują rubriką - „Muzika be rėmų“. Čia pristatysime netradicinės muzikos albumus iš viso pasaulio ir pasistengsime panaikinti nusistovėjusią praktiką įsprausti atlikėjus į vieno žanro rėmus. „Rūdninkų knygynas“ bendradarbiauja su viena įtakingiausių džiazo įrašų kompanijų „ECM records“, kuri jau daugiau nei 30 metų garsėja kaip kompanija, griaunanti muzikos ribas. Mūsų svetainė prisijungia prie šio puikaus projekto ir pradeda pristatinėti Jums išskirtinės muzikos albumus, kuriuos ne tik galėsite perklausyti, bet ir legaliai įsigyti Lietuvoje.

Pirmasis Viniaus „Rūdninkų knygyno“ ir Music.lt bendradarbiavimo vaisius – Nick Bartsch Ronin albumo „Stoa“ apžvalga.

Nick`as Bartsch`as yra garsus Šveicarų pianistas, garsėjantis savo išskirtiniu grojimo ir komponavimo stiliumi. Savo muzikoje atlikėjas maišo džiazo, roko ir funk stiliaus elementus, o pats savo muziką vadina „zen-funk“. „Stoa“ yra trečiasis N. Bartsch projekto „Ronin“ albumas, puikiai nusakantis visą grupės stilių.

Čia neišgirsite daug įmantrių ar ekspresyvių improvizacijų. Nick Bartsch projektas Ronin savo muzika kalba kitaip. Jis tarsi atsipalaidavęs pasakotojas, susisodinęs publiką ir pristatantis istoriją, kuri atrodo visiškai rami, tačiau pasakotojo balso tonas ir intonacijos sugeba sukurti kažkokią įtampą, nerimastingumą, kuris nenutrūksta visos istorijos metu. Kadangi „Stoa“ albume vokalų nėra, visą tai kompozitorius su savo grupe perteikia minimalistinėmis instrumentų partijomis.

Beklausant bet kurios iš penkių albumo kompozicijų, pradžioje atsipalaiduoji, o vėliau pradedi jausti nežinia iš kur atsiradusį nevalyvą nerimą. Darbe šio albumo klausyti nepatartina, nes tikrai užklups jausmas, kad pamiršote padaryti kokį nors darbą, tačiau nuolatinės įtampos filmui tai būtų puikus garso takelis.

Įvardinti „Stoa“ žanrą tikrai sunku. Minimalistinis džiazas, eksperimentalizmas, netgi keletas progresyvaus roko apraiškų. Tai vienas iš šių laikų malonumų – gebėjimas mėgautis muzika, neįstatant jos į rėmus. Ronin yra nuostabiai šį reiškinį iliustruojantis projektas. Nors neretai kompozicijos trunka beveik 10 ar daugiau minučių, tempas nesikeičia, o instrumentai groja pasikartojančias partijas, nuobodu nebūna. Įsijauti į ritmą ir gali pramedituoti visą valandą, net nepajutęs, kad jau metas spausti „repeat“.

Teko skaityti kitų kritikų atsiliepimus, su klausimu „kas po galais čia buvo?“. Mano nuomonė paprastesnė. Tai yra išskirtinis muzikos produktas, kuris sužavės tikrus muzikos gurmanus, tačiau visiškai nustebti neprivers. Nuo 2006 metų, kai buvo išleistas šis albumas, pasaulis jau prisitaikė prie daugybės šiuolaikinio džiazo ir klasikos eksperimentų ir šis albumas galėjo būti vienas iš tų kertinių akmenų, padėjusių tai padaryti.

Vilniaus - vieta, kur galite rasti originalios ir netradicinės muzikos, žurnalų, kurių nėra niekur kitur Lietuvoje ir dar daug su kultūra susijusių leidinių.



   

Facebook comments