Pelės medžioklė

Deivis vieną gūdžią naktį savo nuomojamame bute pabudo nuo įtartino šnaresio.

“Iš pradžių pamaniau, kad vaidenasi arba lietus lyja, bet įsiklausęs supratau, kad kažkas knisasi po daiktus. Įjungiau šviesą ir nusėlinau šnaresio link. Buto šeimininkai mane buvo įspėję, kad anksčiau bute lankėsi didelė žiurkė, bet dievagojosi, kad prieš man atsikraustant ji buvo išvyta ir visi plyšiai užtaisyti. Šiaip pelių nebijau, bet susidurti su katino dydžio žiurke ir dar naktį - visiškai nesinorėjo”, - pasakojo Deivis.

Atslinkęs prie daiktų krūvos, iš kurios sklido garsai, dainininkas atsargiai ėmėsi ieškoti kaltininko.

“Besiknisant iš daiktų iššoko, ačiū Deivui ne žiurkė, bet rieboka pelė ir nėrė kažkur į kampą. Aš gi nėriau į kitą kampą ir dar sugebėjau išsisukti ranką. Supratau, kad namuose yra dar vienas nuomininkas, kuris nuomos nemoka”, - juokėsi Deivis.

Kitą dieną veiksmas vystėsi panašiai kaip filme: Deivis nupirko spąstus, įkišo į juos sūrio ir ėmė laukti “nelegalo”.

Niekas nesirodė ir teko eiti miegoti. Iš ryto sūris buvo dingęs, o spąstai tušti. Pelės medžioklė tęsėsi tris dienas.

Kasryt situacija kartodavosi: sūrio - nė kvapo, o spąstai - tušti.

“Ją pribaigė ne sūris, o dešra, kurią nepatenkintas sūrio efektu įkišau į spąstus. Buvo šiek tiek gaila matyti ją nusibaigusią, bet labai jau buvo suįžūlėjusi. Tai gi, turbūt gavo, ko nusipelnė”, - nutarė Deivis.

Beje, spąstai jo namuose stovi iki šiol, bet masalu niekas nebesigundo.


   

Facebook comments