RENGINIO RECENZIJA | "OneRepublic" Vilniuje - kaip viena grupė gali turėti tiek daug gerų dainų? (+ foto galerija)

Pirmas susitikimas su „OneRepublic“ man įvyko dar būnant mokykloje. Tuomet organizuojant 100-dienį išgirdau „Apologize“. Kaip pridera tikram gotui/metalistui iškart pasmerkiau tiek dainą, tiek grupę, nes gi kaip čia gali patikti kas nors prie ko prisilietė Timbaland`as.

Vėliau, pasveikus nuo paauglystės, tekdavo apie šiuos vyrukus vis išgirsti, kol galiausiai „Secrets“ netgi tapo labai mėgstama daina. Tačiau niekada neklausiau jų albumų ir niekada nežinojau kuris hitas yra iš tikrųjų jų, o kuris ne (nes turiu problemą – maišau „Imagine Dragons“ su „OneRepublic“).

Ir taip painiojausi iki pirmadienio vakaro, kai visos „OneRepublic“ sugrotos dainos buvo girdėtos. Po koncerto pasiskaičius daugiau, dėl to nebesistebėjau – kai grupės lyderis Ryan Tedder kuria hitus tokioms žvaigždėms kaip James Blunt ar Adele, sunku tikėtis, kad sau parašys prastesnes dainas.

Kad ir kaip tai beskambėtų keistai, žinant, kad koncertas vyko Siemens arenoje, bet tai buvo vienas geriausių koncertų Lietuvoje. Jau vien dėl to, kad pirmą kartą neturiu priekaištų publikai – ji buvo fantastiška ir vieninga. O kaip „OneRepublic“? „OneRepublic“ buvo visiškai fantastiški.

Koncertas susidėjęs iš dviejų pilno garso ir vidurinės akustinės dalies buvo vienodai stiprus. Ir nežinia, kam priklauso laurai, bet garsas buvo tikrai geriausias Siemens arenoje, kiek man teko girdėti. Tiek būgnai, tiek gitaros, tiek akustinė ir intymesnė dalis skambėjo puikiai ir vienodai įtaigiai.

Pasirodymas truko beveik dvi valandas, bet spėti suvokti, kur jos prabėgo nebuvo laiko. Grupė grojo gerai, setlistas buvo vienodai geras ir kai jau atrodė, na dabar jau tikrai nebegali būti nesugrotų hitų – bum, štai ir dar vienas.

Vakaro vinimi išskirčiau mažus, bet reikšmingus akcentus – ispanišką gitaros solo, personalizuotą ir Lietuvos vaizdais pripildytą instaliaciją bei visišką paprastumą. Grupė žino, kad turi daugybę gerų dainų, jie žino, kad mes jas mokam mintinai (nors ne visada tai suvokiam sugrojus pirmiems akordams) ir dėl to nemato jokio reikalo susireikšminti bei talento stoką kompensuoti nereikalingais darkymaisis.

Iki koncerto mano požiūris į grupę buvo geras, bet po jo jau drąsiai galiu vadinti save nauju gerbėju. Sąmoningai šį kart nenaudojau daugybės vaizdingų būdvardžių ir emocionalių išsireikšimų – visi, kurie buvo, žino, kad tai buvo įspūdinga.

Dainų seka:

Don't Look Down (Instrumental)
Light It Up
Secrets
All the Right Moves
What You Wanted
Stop and Stare
Something I Need
Apologize / Stay With Me
(Sam Smith cover)
Budapest
(George Ezra cover)
Come Home
Good Life (Acoustic)
Spanish Guitar Medley
Counting Stars
Can't Stop
Au Revoir
Feel Again
I Lived

Pakartojimas:

Love Runs Out
What a Wonderful World
(Louis Armstrong cover)
If I Lose Myself [Alesso Remix]

Koncerte lankėsi ir vertino Deividas Budginas

Nuotraukų autorius - Mantas Daleckis (Unrest):


   

Facebook comments